3 Minutės
Meta susitaria dėl milžiniškos privatumo bylos prieš pat svarbų teismo etapą
Technologijų pasaulis vėl prisiminė vieną didžiausių duomenų apsaugos pažeidimų, kai Meta – „Facebook“ valdančioji įmonė – sutiko sumokėti 8 milijardų JAV dolerių kompensaciją, kai didelė privatumo byla turėjo prasidėti antrąją teismo dieną. Ši byla, kuri galėjo privesti prie to, kad liudyti būtų kviečiami generalinis direktorius Markas Zuckerbergas, buvusi operacijų vadovė Sheryl Sandberg ir kiti aukštas pareigas užimantys technologijų lyderiai, buvo susijusi su ilgalaikiu „Facebook“ naudotojų duomenų netinkamu tvarkymu – problema, kuri įmonę persekioja nuo „Cambridge Analytica“ skandalo laikų.
Bylos ištakos: nuo duomenų pažeidimo iki atsakomybės
Šią bylą inicijavo Meta akcininkai, teigę, kad Zuckerbergas, Sandberg ir kiti aukščiausi vadovai nepakankamai užtikrino naudotojų privatumo apsaugą. Ieškinyje nurodoma, kad jų neveiklumas leido pasikartoti privatumo pažeidimams ir baigėsi milijardinėmis baudomis, tarp jų – ir istorinė 5 milijardų JAV dolerių bauda, kurią paskyrė JAV Federalinė prekybos komisija (FTC) 2019 m. Akcininkai siekė, kad išlaidos būtų padengtos tiesiogiai iš vadovų asmeninio turto – tai išryškino, kokios reikšmingos gali būti privatumo pažeidimų pasekmės.
Kas paskatino šią bylą? Cambridge Analytica šešėlis
Pagrindinė šios teisinės kovos priežastis buvo 2018 metų „Cambridge Analytica“ skandalas. Tuomet paaiškėjo, kad politinių konsultacijų įmonė be naudotojų sutikimo netinkamai naudojo milijonų „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis. Ši informacija buvo išnaudota tikslinėms politinėms reklamoms 2016 metų JAV prezidento rinkimų bei kitų tarptautinių kampanijų metu. Skandalas privertė „Facebook“ keisti duomenų tvarkymo praktiką, paskatino griežtesnį privatumo reglamentavimą ir smarkiai sumažino vartotojų pasitikėjimą didžiosiomis technologijų platformomis visame pasaulyje.
Teismo salėje: kas buvo pavojuje?
Ieškiniu Meta vadovybei buvo mesti kaltinimai neatsižvelgus į aiškius įspėjimus ir nesukūrus sistemų, kurios užtikrintų atitikimą teisės aktų reikalavimams, ypač 2012 m. FTC įsakymui stiprinti naudotojų duomenų apsaugą. Procese turėjo liudyti Zuckerbergas, Sandberg, „Netflix“ bendraįkūrėjas Reed Hastings ir „Palantir“ įkūrėjas Peter Thiel. Ypač daug dėmesio sulaukė Sandberg sprendimas ištrinti svarbius el. laiškus, kas galėjo susilpninti jos teisinę padėtį. Sudarę taikos susitarimą, Meta vadovai išvengė viešų parodymų ir papildomų žalingų atskleidimų grėsmės.
Caremark ieškiniai: akcininkų atsakomybės esmė
Ši byla buvo pagrįsta vadinamaisiais Caremark ieškiniais – retomis bylomis, kai akcininkai nurodo, kad įmonės valdyba ne tik ignoravo rimtas grėsmes, bet ir nesukūrė efektyvių kontrolės priemonių. Tokius ieškinius laimėti sudėtinga, nes ieškovai turi įrodyti, kad vadovai veikė nesąžiningai, o ne tiesiog darė klaidas. Nepaisant to, šis susitarimas yra svarbus lūžio taškas skaitmeninio privatumo ir vadovų atsakomybės technologijų sektoriuje srityje.
Rinkos atgarsiai ir pamokos pramonei
Šis taikos susitarimas dar kartą primena visiems technologijų sektoriaus lyderiams apie didžiulę naudotojų duomenų privatumo ir teisės aktų laikymosi svarbą. Šiandienos skaitmeniniame pasaulyje, kuriame dominuoja dirbtinio intelekto platformos ir kintantys socialiniai tinklai, stipri duomenų apsauga yra būtinybė. Įmonės, siekiančios pelnyti bei išlaikyti naudotojų pasitikėjimą, turi pirmenybę teikti saugumui, skaidrumui ir nuolatiniam privatumo praktikos auditui.
Nors eiliniai socialinių tinklų vartotojai galbūt jau pamiršo „Cambridge Analytica“ skandalą, jo pamokos išlieka svarbios formuojant ateities technologijų valdymą. Meta ir visai technologijų bendruomenei šis susitarimas užveria neramų etapą, tačiau kova už geresnius privatumo standartus ir duomenų valdymą išlieka viena pagrindinių skaitmeninių naujovių amžiuje.
Šaltinis: phonearena
Komentarai