Galutinis žodis apie 5G saugumą: Išsamus tyrimas patvirtina, kad 5G bangos nėra kenksmingos | Digin - Technologijų naujienos, apžvalgos ir tendencijos Lietuvoje
Galutinis žodis apie 5G saugumą: Išsamus tyrimas patvirtina, kad 5G bangos nėra kenksmingos

Galutinis žodis apie 5G saugumą: Išsamus tyrimas patvirtina, kad 5G bangos nėra kenksmingos

2025-06-26
0 Komentarai Austėja Kavaliauskaitė

5 Minutės

Galutinė išvada apie 5G saugumą: išsamus tyrimas paneigia žalą žmogaus sveikatai

Metus sklido sąmokslo teorijos ir dezinformacija, skatinančios abejones dėl 5G technologijos poveikio žmonių sveikatai. Globaliai diegiant 5G ryšio tinklus, daugėjo klausimų, ar aukšto dažnio radijo bangos, kurias skleidžia 5G antenos, gali būti pavojingos mūsų organizmui. Dabar išskirtinai kruopščiai atliktas Constructor universiteto (Vokietija) tyrimas pateikia aiškiausias atsakymus: 5G signalai, net žymiai viršydami realias ekspozicijas, neturi žalingo poveikio žmogaus ląstelėms.

Kaip buvo tikrinamas 5G poveikio sveikatai mitas

Atsakydami į plačiai paplitusias baimes ir gandus – nuo teiginių, kad 5G sukelia vėžį, iki absurdiškų kalbų apie žmonių „pavertimą zombiais“ – mokslininkai atliko vieną iš nuodugniausių tyrimų iki šiol. Žmogaus odos ląstelės buvo paveiktos labai aukšto dažnio elektromagnetinėmis bangomis, net dešimt kartų viršijančiomis tarptautinius saugos standartus ir ženkliai didesnėmis nei įprastai skleidžiamos 5G stotelių.

Tyrėjai naudojo dvi pagrindines odos ląstelių rūšis – keratinocitus (epidermio ląstelės) ir fibroblastus (jungiamojo audinio ląstelės) – ir jas veikė 27 GHz ir 40,5 GHz dažnio elektomagnetinėmis bangomis. Tai didesni dažniai nei įprastai naudojami 5G tinkle. Ląstelės buvo stebimos dviejų skirtingų ekspozicijų laikotarpiais: 2 valandas ir 48 valandas, taip simuliuojant tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį 5G signalų kontaktą.

Pažangūs analizės metodai užtikrino tikslumą

Norėdami aptikti bet kokius pokyčius ar pažeidimus, mokslininkai taikė moderniausias genomikos technologijas: RNA sekoskaitą, stebėjusią genų aktyvumą, ir DNR metilinimo analizę, leidžiančią įvertinti genų reguliacijos pokyčius. Toks dvigubas metodas leido identifikuoti net menkiausius biologinius atsakus tiek genetiniu, tiek epigenetiniu lygmeniu.

Ankstesni, žalos grėsmę sufleravę tyrimai būdavo kritikuojami dėl akluosios kontrolės nebuvimo, netinkamos temperatūros kontrolės ar ydingo statistikos. Šiame tyrime, priešingai, buvo užtikrintas dvigubai aklas dizainas, griežta kontrolė ir tiksliai reguliuota temperatūra, o tai tapo nauju aukso standartu 5G saugumo tyrimuose.

5G mitai ir moksliniai faktai

Viena dažniausių abejonių – ar 5G aukštesni dažniai gali sukelti jonizuojančiąją spinduliuotę, kuri žinoma kaip vėžio priežastis? Fizika sako priešingai: kaip ir ankstesnių kartų mobiliojo ryšio tinkluose, 5G naudoja nejonizuojančias radijo bangas, kurios neturi pakankamai energijos ardyti atomines struktūras ar sukelti DNR mutacijų. Plečiantis 5G panaudojimui – greitesniems ryšiams, mažai vėluojančiam duomenų srautui, platesnei prietaisų aprėpčiai – dėmesys galimam poveikiui sveikatai išlieka didelis, todėl nepriklausomi tyrimai yra itin svarbūs.

COVID-19 pandemijos metu internete sustiprėjo sąmokslai, siejantys 5G technologiją su virusų plitimu ar neigiamais sveikatos padariniais. Nepaisant nuolatinių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Nacionalinės toksikologijos programos (NTP) patikinimų, visuomenės skepticizmas išliko, neretai kurstomas išpūstų teiginių ar neprofesionalių tyrimų.

Eksperimentinis tyrimo planas ir kontrolės grupės

Norėdami užtikrinti rezultato patikimumą, vokiečių mokslininkai išvystė ypač kruopštų eksperimentinį tyrimo planą. Be pagrindinių testuojamų grupių, sudarytos dvi kontrolinės: viena buvo veikta ultravioletinių (UV) spindulių (jau seniai įrodomas jų žalingumas), o kita – „pseudo“ ekspozicijos, kai atkuriamos visos eksperimento sąlygos be elektromagnetinio poveikio. Tik UV paveiktos ląstelės parodė numatomus genus veikiančius pokyčius, o 5G ir kontroliuojamų ekspozicijų ląstelės liko nepakitusios, taip dar kartą patvirtinant tyrimo rezultatus.

Svarbu paminėti ir naudojamus atsitiktinius statistinius metodus: ekspozicijos duomenų ženklinimas buvo kaitaliojamas šimtais kartų, garantuojant, kad pastebėti genetiniai pokyčiai nevyksta atsitiktinai. Rezultatai buvo vienodi – reikšmingų skirtumų tarp elektromagnetinėmis bangomis 5G paveiktų ir nepaveiktų ląstelių nerasta.

Pagrindinės išvados: 5G nekelia biologinės grėsmės

Tyrimo rezultatai nepalieka abejonių. Kaip teigia ir IFLScience – žinomas mokslo naujienų šaltinis – žmogaus odos ląstelių ekspozicija 5G bangoms ir net dar didesniems dažniams, esant kelis kartus didesniu galingumu už realų aplinkos lygį, nesukėlė jokių reikšmingų genetinių, epigenetinių ar ląstelinių pokyčių. Genų raiškos bei DNR metilinimo modeliai 5G veiktose ląstelėse neparodė statistiškai reikšmingų nukrypimų net ir blogiausio scenarijaus atvejais.

Tik ultravioletiniam spinduliavimui veikiamos ląstelės rodė prognozuojamus genų pokyčius, kai tuo tarpu 5G ar kitų aukštų dažnių elektromagnetiniai laukai tokių pokyčių nesukėlė. Tokia tyrimo precizika ir atvira duomenų analizė šiam darbui leidžia būti išsamiausiu 5G biologinio saugumo tyrimu iki šiol.

5G technologija: pranašumai ir pasaulinė reikšmė

5G ženkliai pažengė į priekį mobiliosios komunikacijos srityje, užtikrindamas gerokai didesnius duomenų perdavimo greičius, itin mažą vėlavimą ir tūkstančių įrenginių sinchronizuotą veikimą. Šis tinklas atveria kelią autonominėms transporto priemonėms, išmaniesiems miestams, nuotolinei medicinai ir daiktų interneto (IoT) sprendimams – tai tampa būtina skaitmeninės ir industrijos 4.0 eros dalimi.

Be techninių privalumų, 5G rinka tampa vis aktualesnė. Telekomunikacijų lyderiai ir valstybės investuoja milijardus į tankios 5G infrastruktūros statybą, skatindami ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Patvirtintas 5G saugumas, paremtas nepriklausomais tyrimais, sudaro sąlygas plačiai diegti šią technologiją ir stiprina visuomenės pasitikėjimą.

Palyginimas su ankstesnėmis technologijomis

Nors 2G, 3G ir 4G tinklai taip pat patyrė viešą patikrinimą, nė viena ankstesnė karta nepasižymėjo tokia duomenų sparta ir taikomųjų sprendimų įvairove kaip 5G. Išskirtinis milimetrinių bangų naudojimas padeda užtikrinti reikšmingas ryšio naujoves, nors pradžioje tai kėlė papildomą nerimą dėl sveikatos. Vis dėlto, šis išsamus tyrimas įrodo, kad kaip ir ankstesnės kartos, 5G nesukelia ypatingų pavojų žmogui.

Panaudojimo sritys ir perspektyvos

Kai abejonės dėl 5G poveikio moksliškai išsklaidytos, šis tinklas gali patikimai aptarnauti kritinę infrastruktūrą, užtikrinti realaus laiko ryšį svarbiausioms tarnyboms, išmaniems namų įrenginiams, papildytosios ir virtualiosios realybės taikomoms – ir dar daugiau. Vartotojai, politikos formuotojai ir verslas dabar gali susitelkti į 5G privalumus ir galimybes, nesibaimindami dėl nepagrįstos žalos sveikatai.

Išvada: mokslinis aiškumas nugali sąmokslus

Tyrimo autoriai, atsakydami į nuolatinį viešą diskursą ir ankstesnių neaiškių tyrimų rezultatus, tikisi, kad jų darbas užbaigs spekuliacijas apie 5G biologinį poveikį. „Duomenys aiškiai rodo, kad žmogaus odos ląstelėse, net ir esant pesimistiniam scenarijui, nenustatyta jokio reikšmingo genų raiškos ar DNR metilinimo pokyčio po kontakto su pasirinktomis elektromagnetinėmis bangomis“, – teigia mokslininkai. Šis išskirtinis tyrimas yra tvirtas, įrodymais pagrįstas atsakas į mitus, dezinformaciją ir sąmokslo teorijas, ilgai trukdžiusias 5G tinklų plėtrai.

Pasauliui sparčiai žengiant į naujos kartos komunikacijos erą, mokslas dar kartą patvirtina: 5G – tai ne tik technologinė revoliucija, bet ir visiškai saugi.

„Technologijos visada mane žavėjo – nuo išmaniųjų telefonų iki dirbtinio intelekto proveržių. Džiaugiuosi galėdama dalintis naujienomis su jumis kiekvieną dieną.“

Komentarai

Palikite komentarą